Tu buvai mano viskas ir dabar man to trūksta Tu švietei man kaip saulė, bet kūną mano atšaldė Tu buvai mano viskas ir dabar man to trūksta Tu švietei man kaip saulė, bet kūną mano atšaldė Bet man tai buvo tikra, aš tikėjau pasauliu O dabar aš jau tuščias, liko tiktai apgaulė Nesiruošiu savo jausmų aš pakeisti Gal ne ten pasukau, bet manęs tu neteiski Ir aš kartoju kartoju vėl tuos žodžius Kartoju kartoju vėl tuos žodžius Kylu su saule Gal buvo per daug, gal per mažai Bet tai nebuvo apgaulė, tikėjai tuo, ką pats matei Man reikia visad daug aukščiau ir daug plačiau Nei aš mačiau, nei aš galvojau Visą pyktį pasilikim rytojui Nes šiandien aš nebežinau Ar nusileisti, atleisti, žinot kaip tai paleist Ir man nereikia paguodos, nesiruošiu to teisint Tu buvai mano viskas ir dabar man to trūksta Tu švietei man kaip saulė, bet kūną mano atšaldė Bet man tai buvo tikra, aš tikėjau pasauliu O dabar aš jau tuščias, liko tiktai apgaulė