Tu buvai mano viskas ir dabar man to trūksta
Tu švietei man kaip saulė, bet kūną mano atšaldė
Tu buvai mano viskas ir dabar man to trūksta
Tu švietei man kaip saulė, bet kūną mano atšaldė
Bet man tai buvo tikra, aš tikėjau pasauliu
O dabar aš jau tuščias, liko tiktai apgaulė
Nesiruošiu savo jausmų aš pakeisti
Gal ne ten pasukau, bet manęs tu neteiski
Ir aš kartoju kartoju vėl tuos žodžius
Kartoju kartoju vėl tuos žodžius
Kylu su saule
Gal buvo per daug, gal per mažai
Bet tai nebuvo apgaulė, tikėjai tuo, ką pats matei
Man reikia visad daug aukščiau ir daug plačiau
Nei aš mačiau, nei aš galvojau
Visą pyktį pasilikim rytojui
Nes šiandien aš nebežinau
Ar nusileisti, atleisti, žinot kaip tai paleist
Ir man nereikia paguodos, nesiruošiu to teisint
Tu buvai mano viskas ir dabar man to trūksta
Tu švietei man kaip saulė, bet kūną mano atšaldė
Bet man tai buvo tikra, aš tikėjau pasauliu
O dabar aš jau tuščias, liko tiktai apgaulė