Pirmąkart akis atmerkus ir įkvėpus oro, sušukai Pabuskit, jūros, man, pabuskit man, miškai Tavo saule patekėsiu, nušvisiu dangumi Ar išgirsi, patikėsi – kalbėjai su savimi ♪ Pirmąkart ant kojų atsistojai ir į tolį išėjai Kalbėkit, miestai, man, kalbėkit man, veidai Susigėrė tavo žingsniai pilkuos žmonių keliuos Saulės veidas išsibarstė po žemę spinduliuos Nes ten – kūnas dangaus Ne žvaigždė, o žmogaus Nesuprasta nauja planeta ♪ Pirmąkart save išvydai nusirengus upėj atspindy Kai laikas neša dangų, tu viena lieki Ar nuplaus kas tavo tyliai ištartus žodžius Kas nuėjęs saulės kelią, į mane bus panašus Kai žodžius surasim ir žaizdas paversim savo spinduliais Kai visa išgyvensim ir tapsim vėl namais Tavo laisvę įrašysiu krūtinės vidury Giesmių giesmę, tavo meilę – gražiausia, ką turi Nes ten – kūnas dangaus Ne žvaigždė, o žmogaus Nesuprasta nauja Nes ten – kūnas dangaus Ne žvaigždė, o žmogaus Nesuprasta nauja planeta