Pirmąkart akis atmerkus ir įkvėpus oro, sušukai
Pabuskit, jūros, man, pabuskit man, miškai
Tavo saule patekėsiu, nušvisiu dangumi
Ar išgirsi, patikėsi – kalbėjai su savimi
♪
Pirmąkart ant kojų atsistojai ir į tolį išėjai
Kalbėkit, miestai, man, kalbėkit man, veidai
Susigėrė tavo žingsniai pilkuos žmonių keliuos
Saulės veidas išsibarstė po žemę spinduliuos
Nes ten – kūnas dangaus
Ne žvaigždė, o žmogaus
Nesuprasta nauja planeta
♪
Pirmąkart save išvydai nusirengus upėj atspindy
Kai laikas neša dangų, tu viena lieki
Ar nuplaus kas tavo tyliai ištartus žodžius
Kas nuėjęs saulės kelią, į mane bus panašus
Kai žodžius surasim ir žaizdas paversim savo spinduliais
Kai visa išgyvensim ir tapsim vėl namais
Tavo laisvę įrašysiu krūtinės vidury
Giesmių giesmę, tavo meilę – gražiausia, ką turi
Nes ten – kūnas dangaus
Ne žvaigždė, o žmogaus
Nesuprasta nauja
Nes ten – kūnas dangaus
Ne žvaigždė, o žmogaus
Nesuprasta nauja planeta