Noriu tiek daug pasakyt,
Bet susitikus daužosi mano širdis.
Ir žodžiai miršta matant tavąsias akis,
Jaučiu, kad dar ilgiuosi jų, nemeluosiu sau.
Noriu tai tau parašyt,
Bet raidės liejas, ašaros krenta žemyn.
Nors aš nusprendžiau, kad neturėsiu tavęs,
Pamiršti meilę taip sunku, nemeluosiu tau.
Nors tave paleidau, bet nelengva,
Man sunku jausmam nepasiduoti,
Aš tave giliai širdy vis dar slepiu.
Nors tave paleidau, bet nelengva,
Man sunku jausmam nepasiduoti,
Savo sapnuose tave aš vis dar regiu.
Žinau, kad aš į priekį einu,
Su kiekviena žiema tave pamirštu.
Dėl mūsų meilės vis dar skaudu,
Ji man pirma, dar ja sergu.
Taip tau ir nepasakiau,
Kad mintimis grįžtu, kai buvom kartu.
Ir nors pasirinkau eiti savo keliu,
Širdy vis dar išgyvenu kartais be tavęs.
Nors tave paleidau, bet nelengva,
Man sunku jausmam nepasiduoti,
Aš tave giliai širdy vis dar slepiu.
Nors tave paleidau, bet nelengva,
Man sunku jausmam nepasiduoti,
Savo sapnuose tave aš vis dar regiu.
Žinau, kad aš į priekį einu,
Su kiekviena žiema tave pamirštu.
Dėl mūsų meilės vis dar skaudu,
Ji man pirma, dar ja sergu.