Tavo skruostų duobutėse ošia Iš blakstienų pražydusios liepos Ir dvi saulės – tik mėlynos mėlynos Ant palangės šešėlį palieka Tavo kaklo duobutėje luotas Mažas lašas, užklojantis dangų O danguj visos žvaigždės nušluotos Ir jų dulkės prilipę prie rankų ♪ Tavo pilvo duobutėje rytas Tykiai švinta virš kambario, rodos Miego langas vos vos pradarytas, vos vos Ten už jo švelniai lyjantis sodas Tavo sapno duobutėje rūkas Mažas perlas, ištirpęs į lašą Kuriame miega jūros arkliukas Išgalvojęs tave ir užrašęs ♪ Tavo sapno duobutėje rūkas