Viskas kyla ir leidžiasi, kyla Laivo šmėkla nubėgusio tušo Į žodynus sudėjusi tylą Tu matai, kaip nevyriškai mušas Mano krumpliai į plyštančią stygą Tavo muzika venom pasklido Neįleisi manęs – gausi ligą Neįleisi – nebus kas išgydo ♪ Ir žudysim sekundes tik dviese Laikrodukui sukruvinę nosį Visą amžių prie kojų gulėsiu Tik manęs niekada neužuosi Visą amžių prie kojų gulėsiu O manęs niekada neužuosi