Pelėsiais ir kerpėm apaugus aukštai Trakų štai garbinga pilis! Jos aukštus valdovus užmigdė kapai O ji tebestovi dar vis Kai vėjas pakyla ir drumzdžias vanduo Ir ežeras veržias platyn Banga gena bangą, ir bokšto akmuo Paplautas nuvirsta žemyn Nutilusios sienos, apleistos visų Be sargo, ginklų, be žmogaus! Kiek primenat jūs man brangiausių laikų Ant vieškelio amžių plataus! ♪ Kada tik keliu važiavau pro Trakus Iš skausmo man verkė širdis Gaili ašarėlė beplovė skruostus Ir mėlynas temdė akis! Pelėsiais ir kerpėm apaugus aukštai Trakų štai garbinga pilis! Jos aukštus valdovus užmigdė kapai O ji tebestovi dar vis (Dublį turim! Dėkui už darbą! Ruošiam kitą epizodą!)