Kai vėjai pikti paskutines gesino liepsnas
O liepsnos negeso - jos kėlė vis kėlė rankas
Jos kėlė vis kėlė į viršų savo rankas
O širdys stojo paskutines atidavę jėgas
Bet ranka rado ranką per kraujo upes
Ir vėl jos įžiebdavo karščiausias pasaulio liepsnas
Ir nešdavo jas savose širdyse
Nors mažutę liepsnelę, kad būtum laisva
O... Mūsų Lievuva, (Aa.) Į tavąją laisvę mes tiesiam rankas
O... Mūsų Lievuva, (Aa.) Ar dar kas nors surakins mum jas?
O... Mūsų Lievuva, (Aa.) Į tavąją laisvę mes tiesiam rankas
O... Mūsų Lievuva, (Aa.) Ar dar kas nors surakins mum jas?
Bėgantis laikas atverdavo mirtines žaizdas
Tos žaizdos negyja, jos primindo padarytas klaidas
O kraujas neleido pamiršti vardų
Ir taip paprastai prieš tamsą užmerkti akių
Ir akmenys verkė, jie degė jie degė skausmu
Tos upės per sraunios - daugiau nebėra jėgu
Bet kažkur tolumoj žiburėlis vilties
Ta mažutė liepsnelė laisvės ugnies
O... Mūsų Lievuva, (Aa.) Į tavąją laisvę mes tiesiam rankas
O... Mūsų Lievuva, (Aa.) Ar dar kas nors surakins mum jas?
O... Mūsų Lievuva, (Aa.) Į tavąją laisvę mes tiesiam rankas
O... Mūsų Lievuva, (Aa.) Ar dar kas nors surakins mum jas?
Kiek kartų teko būt nubaustiems
Kristi - keltis, gelsti - degti ir vėl
Kiek kartu teko būti akliems
Žemę sugniaužti, ugnį uždegti
Dūmai visas jau išgraužė akis
Smigo į širdį svetimoji viltis
Krovinom rankom užrašyti vardus
Iš paskutiniųjų ištarti žodžius.
Te degs ta liepsnelė už laisvę ir jus.
Te degs ta liepsnelė už laisvę ir mus.
Te degs ta liepsnelė už laisvę ir jus.
Te degs ta liepsnelė už laisvę ir mus.
O... Mūsų Lievuva, (Aa.) Į tavąją laisvę mes tiesiam rankas
O... Mūsų Lievuva, (Aa.) Ar dar kas nors surakins mum jas?
O... Mūsų Lievuva, (Aa.) Į tavąją laisvę mes tiesiam rankas
O... Mūsų Lievuva, (Aa.) Ar dar kas nors surakins mum jas?
O... Mūsų Lievuva, (Aa.) Į tavąją laisvę mes tiesiam rankas
O... Mūsų Lievuva, (Aa.) Ar dar kas nors surakins mum jas?
O... Mūsų Lievuva, (Aa.) Į tavąją laisvę mes tiesiam rankas
O... Mūsų Lievuva, (Aa.) Ar dar kas nors surakins mum jas?