Mano vienas noras, Į tą pačią upės srovę antrą kartą jau nebristi Tačiau tai fikcija Vanduo plauna krantus gali įkristi Sako eik ko stovi Juk minia per galvą lipa, niekada nestoja Gal palauksiu Broli Ir stovėdamas galiu aplenkti tuos kurie dejuoja Tavo greitis klaviatūroje Tikrai ne prastas, vertas pagyrų Suprantu Kad mano greitakalbė ne visiems gal tu vienas iš jų Kol mygtukus spaudai Komentaruose eini kaip avinas paskui avių bandas Aš kaip tyčia spaudžiu Natas gadinu lapus, vartau knygas rašau eiles Kas saugo saugo išsaugo save Tas nieko nepraranda Sakyk Kas saugo saugo išsaugo save Tas nieko nepraranda Sakyk Kas saugo saugo išsaugo save Tas nieko nepraranda Sakyk Kas saugo saugo išsaugo save Tas nieko nepraranda Sakyk Gal nieko blogo kišti nosį Nes kiši tiktai pirštus virtualiai Blogiau išduot save priešais kitus Tada tave išduos tavo vaikai Lemtingą dieną tu suprasi Koks tu visgi pilkas ir tamsus Stovėdmas žiūrėdamas į veidrodį Matysi koks tu f ing pigus Ir guldamas miegot įsivaizduok Kad poilsis jau paskutinis Nes mano muzika ne galutinė Daroma erdvėj kuriai nereikia nieko išskirtinio Daryki viską ką gali viskuom ką tu turi Ir tuo laiku kuri gavai vietoj kurioj esi Tai mintys vaiko - dvylikos palaidoto Bet jis gyveno o tu ar gyveni Kas saugo saugo išsaugo save Tas nieko nepraranda Sakyk Kas saugo saugo išsaugo save Tas nieko nepraranda Sakyk Kas saugo saugo išsaugo save Tas nieko nepraranda Sakyk Kas saugo saugo išsaugo save Tas nieko nepraranda Sakyk