Pažįstamos akys. Ir lūpos, ir smakras Pažįstamą sruogą vakaris šįvakar kedena Nejaugi tai tu? Gal ištart "Labas vakaras" Kaip ištariau tą paskutinį "Labanakt"? Atsimeni langą, kur lūžo serbentas? Ir smėlį – į stiklą? Ir uogas – į burną? Atsimeni šulinį tą? Gal dar neišsemtas Juk toks šulinys vieną sykį tebūna Aš šaukiu, aš šaukiu "Labanakt!" Ar girdi, ar girdi, meile mano? Aš šaukiu, aš šaukiu "Labanakt!" Ar girdi, ar girdi, meile mano? Nejaugi tebėr jis? Nejaugi tai tu vėl Grįžti į mane kaip gegužis sigrįžta į šilą? Nejaugi to pamiršto skrydžio lėktuvai Prieš dešimtį metų sudužę, vėl kyla? Bet jau praėjai tu... Kaip vasaros sapnas Kaip gluosnių ošimas prie pamiršto namo Ant juodo asfalto sukruvintas namas Bejėgiai sparnai... Ak, paukšte tu mano! Aš šaukiu, aš šaukiu "Labanakt!" Ar girdi, ar girdi, paukšte mano? Aš šaukiu, aš šaukiu "Labanakt!" Ar girdi, ar girdi, paukšte mano? Aš šaukiu, aš šaukiu "Labanakt!" Ar girdi, ar girdi, paukšte mano? ♪ Aš šaukiu, aš šaukiu "Labanakt!" Ar girdi, ar girdi, paukšte mano? ♪ Labanakt