Prisimink mane Kai buvau šalia Saulės pėdomis kartu Ėjom tik dviese - aš ir tu Tuo vieninteliu keliu Surinkau dienas Kuriose tik mes Vietoj jų dabar tyla Rieda lyg ašara karti veide Veide Man reikia tik tavęs, kad liktų Ne žodžiai, o jausmų kalba Aš pasiilgau tų akių Kurios sakydavo - tikiu Nes mano pasaulis esi tik tu Aš tiesiu rankas Ten, kur buvom mes Kur išdegusiam sniege Jau saulės pėdų nebėra Jos liko laiko pusnyse Tik akių drėgme Lies bejausmė tyla Saulės pėdom, kaip tada Jau negalėsiu grįžti pas tave Pas tave Man Man reikia tik tavęs, kad liktų Ne žodžiai, o jausmų kalba Aš pasiilgau tų akių Kurios sakydavo - tikiu Nes mano pasaulis esi tik tu Jeigu laiko sparnai Nuneštų tenai Tenai kur šypsojos meilė Ten, kur nuskendai mano akyse Bet sparnų jau nėra O laiko srove Nuplaukė mūsų viltys Ir kaip sugrąžinti jas? Man reikia tik tavęs, kad liktų Ne žodžiai, o jausmų kalba Aš pasiilgau tų akių Kurios sakydavo - tikiu Nes mano pasaulis esi tik tu Nes mano pasaulis esi tik tu Nes mano pasaulis esi tik tu Nes mano pasaulis esi tik tu