Kažkur prie Nevėžio Kai buvom vaikai Taip greitai prabėgo geriausi laikai Kai vasaros ilgos Pamiršt negali Kiek gero davė miestas, kurį šitaip myli Pirmi bučiniai Tėvų namai Ir tos gatvės, kurias taip pažįsti Geriausi draugai Kuriuos suradai Jie kviečia ir vėl susitikti ten Daug kelių Praeitų Kad ir kur nuvestų gyvenimas Kaip sugrįžt Juk žinai Nes Kėdainiai – tai namai ♪ Akimirkos brangios Šalies vidury Dalelę šio krašto Mes turim visi Į nieką nekeistum Ką kūrei mieste Širdy jis brangiausias Aš noriu būt čia Daug kelių Praeitų Kad ir kur nuvestų gyvenimas Kaip sugrįžt Juk žinai Nes Kėdainiai – tai namai Brangiausia, ką turime – vilčių žmones kupinus Tuos, kurie visad šalia Didingą istoriją, kuri visus įkvepia Mylimam mieste! Daug kelių Praeitų Kad ir kur nuvestų gyvenimas Kaip sugrįžt Juk žinai Nes Kėdainiai – tai namai Daug kelių (daug kelių) Praeitų (praeitų) Kad ir kur nuvestų gyvenimas Kaip sugrįžt (kaip sugrįžt) Juk žinai Nes Kėdainiai – tai namai (je!) Daug kelių (daug kelių) Praeitų Kad ir kur nuvestų gyvenimas Kaip sugrįžt (kaip sugrįžt) Juk žinai (juk žinai) Nes Kėdainiai – tai namai