Skęsta vienišos valtys Drasko vėjas bures Šaukia pilkos žuvėdros Jų riksmą vėjas nuneš Į krantą kuris nebežino Ir jau pamiršo vardus to, Kuris buvo pirmas koją įkėlęs žmogus Nors jis to net nežinojo ir buvo tylus, tik akys - Sielos mėnulis švietė pro medžių lapus. O-o, tai ruduo Jis labai arti širdies O-o, tai ruduo Šiemet vėl į ją pabels O-o, tai ruduo Po tokios tamsios nakties O-o, tai ruduo Vėl naujai akis atvers Kalnus įveikė vienas Smėlio dykuma ėjo jaunos naktys Ir dienos miestus svajonių statė Visus laimėjo kartus Visas moteris vedė ir užaugino vaikus, Nors jis to net nežinojo ir buvo tylus, tik akys - Sielos mėnulis švietė pro lapus O-o, tai ruduo Jis labai arti širdies O-o, tai ruduo Šiemet vėl į ją pabels O-o, tai ruduo Po tokios tamsios nakties O-o, tai ruduo Vėl naujai akis atvers