Srauni upė kerta juodo opiumo žemę Neša laiko laivus pro šalį Undinės nuogos dainuoja dainas rodo kelią Dangus sėja žvaigždes po stebuklų šalį Ir kaip gražiai pražydo žvaigždės Subangavo geltonų aguonų laukai Basų angelų nuskambėjo giesmės Suvirpėjo širdis suplasnojo sparnai Ten juodo opiumo žemėj Geltonų aguonų dėmė Iš tavo begalinio sapno Iškrito ryškiausia žvaigždė Ten juodo opiumo žemėj Geltonų aguonų dėmė Iš tavo begalinio sapno Iškrito ryškiausia žvaigždė Jis atėjęs uždegė žvakę ir pasakė visiems: prasidėjo naktis Jis šypsojosi rūkė laikė butelį vyno ir dar, atvertas duris Visi matė už jo nugaros lyg gėles prasiskleidusius baltus sparnus Šeimininkas uždarė duris, atidarė vyno ir pripildė stiklus Ojojojoi tai buvo puota Kažkas jo pavogė baltus sparnus Ne visiems sako skraidyti duota Jei kiekvienas skraidys, tai kas gi ir bus Ten juodo opiumo žemėj Geltonų aguonų dėmė Iš tavo begalinio sapno Iškrito ryškiausia žvaigždė Ten juodo opiumo žemėj Geltonų aguonų dėmė Iš tavo begalinio sapno Iškrito ryškiausia žvaigždė Ten juodo opiumo žemėj Geltonų aguonų dėmė Iš tavo begalinio sapno Iškrito ryškiausia žvaigždė Ten juodo opiumo žemėj Geltonų aguonų dėmė Iš tavo begalinio sapno Iškrito ryškiausia žvaigždė Juodo opiumo žemėj Juodo opiumo žemėj Juodo opiumo žemėj