Aš negaliu patikėt Kad negalėjau kalbėti Kai tu pakėlei vėl balsą O ne namų vartus Ir akys tvenkiasi verkti Nebegaliu atsiverti Kodėl man šalta gyvent? Kodėl tu toks aštrus? Visi aplinkui kartoja Kad vieno kalto nebūna Kad tango šokamas dviese Kad abu kalti Kad reik pradėti kalbėti Bet negaliu pajudėti Matau tik seną paveikslą Kur mes vis dar basi Šoku viena virš bedugnės Ant lyno ir tiesiai į ugnį Mylėtum, tai spėtum pagauti Nebėr ko laukti Nieks nežadėjo, kad man Man bus lengva gyventi Kad tai, ko noriu ir laukiu Tai būtinai ateis Bet man taip skauda prabilti Ir sau, ir tau pripažinti Kokia nežmoniška kaina Už tai teks sumokėt Šoku viena virš bedugnės Ant lyno ir tiesiai į ugnį Mylėtum, tai spėtum pagauti Nebėr ko laukti Aš nei stipri, nei didinga Tik noriu būt reikalinga Tik noriu tyliai numirti Tavo glėbyje Kai mes žili ir pavargę Vaikai seniausiai užaugę Ir šoka mūsų paveiksle Visada basi Šoku viena virš bedugnės Ant lyno ir tiesiai į ugnį Mylėtum, tai spėtum pagauti Nebėr ko laukti Nebėr ko laukti Nebėr ko laukti Nebėr ko laukti