Kartais būna džiaugsmo jūros, lenda mintys pataikūnės
O mintis tas vaiko vėjas, kvailas vėjas niekadėjas
Kartais statom smėlio pily, tiems kurių visai nemylim
Kartais tikim kad gyvenam, nors seniai jauni pasenom
Tu nebuvai šalia, kai skendo jūroj saulė
Ir aš likau viena šiam suknistam pasauly
Ir nesvarbu visai, kad meilė mus išmokė
Mylėt visom kalbom ir mėnesienoj šokti
Kartais būna, kad parduodam, ką labiausiai mylim mymim
Kartais būna, kad išduodam ir lyg žuvys tylim tylim
Kartais kenčiam ir nutylim, nes gailėti neišmokom
Viskas baigiasi nebyliai, įvarom meilės šoką