Kartais būna džiaugsmo jūros, lenda mintys pataikūnės O mintis tas vaiko vėjas, kvailas vėjas niekadėjas Kartais statom smėlio pily, tiems kurių visai nemylim Kartais tikim kad gyvenam, nors seniai jauni pasenom Tu nebuvai šalia, kai skendo jūroj saulė Ir aš likau viena šiam suknistam pasauly Ir nesvarbu visai, kad meilė mus išmokė Mylėt visom kalbom ir mėnesienoj šokti Kartais būna, kad parduodam, ką labiausiai mylim mymim Kartais būna, kad išduodam ir lyg žuvys tylim tylim Kartais kenčiam ir nutylim, nes gailėti neišmokom Viskas baigiasi nebyliai, įvarom meilės šoką