Meilė, kurią kažkada Kurią kažkada man pažadėjai Degė karštai širdyse Spindėjo akyse O meilė nuvyto staiga Nuvyto kątik sužydėjus Dingo nakties tyloje Praeivė vieniša Raudonai ant veidrodžių tau lūpdažiu rašiau kadaise Tai, ko niekam gal jau neišdrįsiu parašyt (išdrįsiu parašyt) Liečiau tau veidą kol miegojai Stebėdama tave Tada buvau laiminga Nes meilė, kurią kažkada Kurią kažkada man pažadėjai Degė karštai širdyse Spindėjo akyse O meilė nuvyto staiga Nuvyto kątik sužydėjus Dingo nakties tyloje Praeivė vieniša Klaidžiojau aš gatvėmis pabėgusi nakčia kadaise Jau nebeištrinsi tai, ką teko parašyt (teko parašyt) Liepsnojo veidrodžių šaly Tavo žodžiai keturi "Atleisk ir būk laiminga" Nes meilė, kurią kažkada Kurią kažkada man pažadėjai Degė karštai širdyse Spindėjo akyse O meilė nuvyto staiga Nuvyto kątik sužydėjus Dingo nakties tyloje Praeivė vieniša ♪ Nes meilė, kurią kažkada Kurią kažkada man pažadėjai Degė karštai širdyse Spindėjo akyse O meilė nuvyto staiga Nuvyto kątik sužydėjus Dingo nakties tyloje Praeivė vieniša