Toks žmogelis Ipolitas Atsibudęs vieną rytą Sūrį kando – nusigando Kad galvos neranda! Kurgi dingo ta galva? Vakar taigi buvo! Guli ir kepurė, va O galva pražuvo! Kur aš eisiu be galvos Ką gi žmonės, ką gi žmonės pagalvos?! Kur aš eisiu be galvos Ką gi žmonės, ką gi žmonės pagalvos?! ♪ Nieko jis nebesupranta Tesupranta tiek Kad galvos nebesuranda O daugiau tai nieko Nuo atsitikimo šito Net galva jam apsisuko Baisiai keista Ipolitui Nėr galvos, o sukas! Kur aš eisiu be galvos Ką gi žmonės, ką gi žmonės pagalvos?! Kur aš eisiu be galvos Ką gi žmonės pagalvos?! Mąsto jis: "O gal į naudą? Gal net baisiai sveika? Nėr galvos, tai ir neskauda Ir galvot nereikia" Gal ne baisiai sveika, aa Ir galvot tai reikia Kur aš eisiu be galvos Ką gi žmonės, ką gi žmonės pagalvos?! Kur aš eisiu be galvos Ką gi žmonės, ką gi žmonės pagalvos?! Kur aš eisiu be galvos Ką gi žmonės, ką gi žmonės pagalvos?! Kur aš eisiu be galvos Ką gi žmonės, ką gi žmonės pagalvos?!