Tai istorija be galo Vėl kava namie užšalo Mano šuo vėl atsisakė tarnaut man Kaip ir kasmet Mes nesėdim užu stalo Mes visai neturim stalo Mūsų kėdės popierinės Kaip visuomet Valgau šiltą mamos koją Vištos ji, bet mama pirko Pats resursų neturėjau Kaip visuomet Pasisiūsiu naują švarką Susirasiu naują darbą Bet deja jau busiu senas Kaip niekuomet Pried. Eina sau Ooo Mano vaikas šoka breiką Panašus į batareiką Šičia minusas, ten pliusas Ir taip visuomet Ne dainuot, o šokti noriu Bet deja vis trūksta kojų Būt gerai kad bent septynios Kaip niekuomet Kai reikėjo - neturėjau Kai turėjau - nereikėjo Kai reikėjo nebeliko Ir taip visuomet Gerbiu tuos kurie išdrįso Ne piktai tik tai dėl viso Nieko pikto neturėjau Ir taip visuomet Pried. Ooo, ooo Eik tu sau, kaip mėgstu aš šventes, nes jos primena, Kad verta mums gyvent, nes jos primena, jog viskas vėl bus kitąmet Eina sau, kaip mėgstu aš šventes, Nes jos alina ir vynina, šampanina ir silkina ir taip tuokuotas mūsų dienas Eina sau, visi eina sau Eina sau, visi eikit sau