Nepažįstama mano, kodėl tu vis dar kalbi? Šypsais nežinodama, bent taką palik Aš sakysiu, beprotiška būtų numirt Pakilt iš savo guolio ir užmerkti akis Bėgsi, nepasislėpusi nuo beprasmių širdžių Tavo kelias dulkėtas bus, plyši skausmu Atsakyk, ar liksi pas mane? Įkvėpsiu oro, ir tu šalia Intuicija svarbiau, jausmas kilti vis aukščiau Mano saulė vis giliau, pasislėpt nuo jos sunkiau Neformatas to išliks, pyktį deklaruos savim Ko tu vienišas eini gatve, juk tau niekas nepakis Beletristika tavo, atsipeikėk prašau Norėk iš gyvenimo truputėlį mažiau Bandoje įstrigęs aš verkiau, į tavo balsą vėl atsiliepiau Betarpiškas ir pats tavy išsitiesiau Įkvėpus oro noro bus vis tiek daugiau Ir gal beprasmės naktys ieško tavo užuojautos Tavy be nuodėmių neišnyksiu niekados Intuicija svarbiau, jausmas kilti vis aukščiau Mano saulė vis giliau, pasislėpt nuo jos sunkiau Neformatas to išliks, pyktį deklaruos savim Ko tu vienišas eini gatve, juk tau niekas nepakis