Nepažįstama mano, kodėl tu vis dar kalbi?
Šypsais nežinodama, bent taką palik
Aš sakysiu, beprotiška būtų numirt
Pakilt iš savo guolio ir užmerkti akis
Bėgsi, nepasislėpusi nuo beprasmių širdžių
Tavo kelias dulkėtas bus, plyši skausmu
Atsakyk, ar liksi pas mane?
Įkvėpsiu oro, ir tu šalia
Intuicija svarbiau, jausmas kilti vis aukščiau
Mano saulė vis giliau, pasislėpt nuo jos sunkiau
Neformatas to išliks, pyktį deklaruos savim
Ko tu vienišas eini gatve, juk tau niekas nepakis
Beletristika tavo, atsipeikėk prašau
Norėk iš gyvenimo truputėlį mažiau
Bandoje įstrigęs aš verkiau, į tavo balsą vėl atsiliepiau
Betarpiškas ir pats tavy išsitiesiau
Įkvėpus oro noro bus vis tiek daugiau
Ir gal beprasmės naktys ieško tavo užuojautos
Tavy be nuodėmių neišnyksiu niekados
Intuicija svarbiau, jausmas kilti vis aukščiau
Mano saulė vis giliau, pasislėpt nuo jos sunkiau
Neformatas to išliks, pyktį deklaruos savim
Ko tu vienišas eini gatve, juk tau niekas nepakis