Užsiimkim vietas nesimpatiškam bare Salės gale Tu tokia graži Prietemoj siela mano Pakol nemato, niekas nemato Mes kitoj vakaro pusėj Prisiekiu, niekas nepažįsta mūsų Vieniši, kaip Paruskio eilės Ir niekas neatsisuks – jie bailūs Kol nesuskaičiuosi, neišauš rytas Kiek niekam, ir visiem nepasakyta Kol. Kol nerasim ko pritrūkom Kol viskis neištirpdė ledukų Leisk pridegt Leisk užtraukt Žiūrėt į nieką, leisk kalbėt ne Tau Leisk išeit, lyg niekuom dėtas Kalbėk šlykštynes ir leisk šlykštėtis Leisk man... Leisk man Nesikeisti vietom Leisbū daina ne ta, kurią girdėt norėtum Leisk man... Leisk man Leisk man Leisk man užtilt Kai pasaulis norės kalbėtis Leisk man šlykštėtis Užsiimkim vietas salės gale Nesimpatiškam bare Tu tokia atgrasi Siela mano pasipuošk Žmonės mato Papasakok, kas lig šiol įstrigo gomuriuos Tokios nemiršta, jas randa viešbučių kambariuos Papasakok, ką ši naktis ketina Nesėkmė taip pat suduoda martiniu Paistalai... Juos kramtom lyg gumą Ačiū Dievui – mums užtenka kvailumo Užtenka bailumo vadint tikru Žmonės kalbės – klaiku, tiesa ateis lietum Nenoriu, nekenčiu, nereikia, ne Dievinu, grožis, išraiška akmenine Žinai, leisk palydėt Tave namo Ten nereikia šokt Leisk man... Leisk man Leisk man Leisk man... Leisk man Nesikeisti vietom Leisbū daina ne ta, kurią girdėt norėtum Leisk man Leisk man Leisk man Leisk man užtilt