Mes niekada nesimatėm - aš nematomas
Nuobodus, kasdieniškas, dydžio sulyg atomais
Seku tave tik akimis - neišsiduodu
Kad nesužinotum, kuo jo mintys nedoros
Ne tokios drąsios, regis, ne tokios pilnos
Kai tu žengi, gūžiasi Vilnius
Ir kas žaviausia - tu žinai tai atmintinai
Tai rūpi, bet pakankamai menkai
Tai - tavo įrašai, metraščiai, kronikos
Tu vaivorykštė, aš - daltonikas
Atsitraukiu žingsneliu tvisto
Tau paklūsta toliai, aš Zujūnuose pasiklystu
Aš niekam tikusi melodija
Tu išdidžiai groji ją
Esu savaime pasmerktas
Tu aplodismentai, aš - padėkos tekstas
Aš nevykusi melodija
Tu groji ją
Esu savaime pasmerktas
Tu aplodismentai, aš - banalus tekstas
Aš nevykusi melodija
Tu groji ją
Esu savaime pasmerktas
Tu aplodismentai, aš - banalus tekstas
Šiandien neišmesiu šiukšlių
Atsakysiu kiek vėliau porą žodžių kukliai
Apatišką mulkį paslėpsiu po marškiniais
Savo maratonus nubėgsiu impulso takais
Šiandien neišmesi niekaip iš galvos
Žvilgsnių įkyrių, girdėto šlamšto prie kavos
Kliedesių purpurinių
Su tikrove išsiskyrei, bet bijai skirtis su nikotinu
"Nedrįstum sakyti" sudėjom į sakinius
Tu kalbi apie save - "aš nesibaigiantis pirmadienis"
(Visgi) Kas labiausiai užknisa
Tu skambi kaip mano muzika
Ta niekam tikusi melodija
Tu kažkodėl groji ją
Esu pasmerktas
Tu aplodismentai, aš - blogas tekstas
Aš nevykusi melodija
Tu groji ją
Esu savaime pasmerktas
Tu aplodismentai, aš - banalus tekstas
Aš nevykusi melodija
Tu groji ją
Esu savaime pasmerktas
Tu aplodismentai, aš - banalus tekstas