Jaučiu kaip žvaigždės rodo man kelią Už nugaros lieka ryškios miesto šviesos Mano namai - mano tvirtovė, kiek galima Pasaulis už šios sienos daug didesnis Aš bėgų nuo žmonių, kurių nė ne pažistu, Kur išsišiepia, kai parklumpu, kai klystu Aš bėgu nuo savęs apgirtusio nuo tavo kūno kvapo Į mano orą virtusio Kiek daug nutiko, kiek dar daug nesužinojau Mano galvoje nebetelpa rytojus Reikia išsikraut, man riekia su savim draugaut Reik surasti savo vietą šiam pasauly, Kad žinočiau, kur keliaut, į viršų šaut Pasiekus dugną jaust, kad noriu dar gyvent, Kad noriu dar palaukt Užmekrt krauju pasruvusias akis Pabudus kitą rytą pamatyti - tai praeitis Pried. Užčiaupk pasaulį sekundei Leisk man pailsėt Negalvok apie nieką Negirdėk ir nekalbėk Tuščiam pasauly sekundei Matyt apatiškai Dingus žvilgsniam į tave Vėl pasijaust laisvai Amžiams pamiršt, ar dar kart prisimint Pakilt nuo sofos - užtrenkti durim Šią naktį miestas po kojomis Geltonos šviesos Raudoni stogai Pusiau pilni barai Tampu toks pastebimas, bet argi tai gerai? Rūkau ne vienas, net nežinau vardų draugų Kvailiausia tai, man jau senai neįdomu Juk aš tikiu, man reikia pertraukos Stotelėj laikinoj viskas pasikartos Kiek daug galėjom Kiek daug nebegaliu Juk mes tikėjom, taip, kaip jau nebetikiu Galbūt aš grįšiu, o gal šneku Galiausiai būdamas vienas būnu savim pačiu Jokių kalbų tuščių Jokių kvailų juokų Deivi tu toks juokingas Aš tavęs nekenčiu 2x pried. Užčiaupk pasaulį sekundei Leisk man pailsėt Negalvok apie nieką Negirdėk ir nekalbėk Tuščiam pasauly sekundei Matyt apatiškai Dingus žvilgsniam į tave Vėl pasijaust laisvai