Jei galima, dabar pradėsiu be kozirių, su tuščia korta Žaidimą žaisim dviese, iš visko, paskutinį kartą Aš dabar paleisiu kryžius, aš turiu piktą ranką Aš šiandien pasiryžus smaugt, tave statyt į kampą Tai paleisk, nebijok mane skaudint Nes aš skaudint tavęs nebijau Tada paklausyk, kaip nerimas rauda Virš mūsų dviejų, kai nežinom, kur eiti toliau ♪ Tavo balsas neapykanta lūžta Namuose, kuriuos mums išrinkai Tavo mėtomos vazos sudūžta Virš tos jūros, kurią mums tada nutapei Šitaip dūžta į gabalus viltys Ir išnyksta švelnumas kaip dūmai Kai nėra jau ką saugot, yra ką dalintis Skyla pusiau šalti gintariniai rūmai Tau ir man reiktų gal Viską atsukti atgal Palaukti, kol pyktis praeis Nes niekas tavęs nepakeis Tau ir man reiktų gal Bent valandai grįžti atgal Palaukti, kol pyktis praeis Nes niekada niekas daugiau Niekas tavęs nepakeis ♪ Ir kaip mes iki to priėjom, kaip priaugom? Viens kitą žudom ir vėl viens kitą slaugom Kada liečiam, mes gydom arba žeidžiam Kada siekiam, mes mylim arba žaidžiam Aš tave skaudžiai Aš tave meiliai Aš tave bučiniais Aš tave peiliais Vienas kito maldaujam nutilt Nes degina šiurpas taip stipriai, kad norisi mirt Tau ir man reiktų gal Viską atsukti atgal Palaukti, kol pyktis praeis Nes niekas tavęs nepakeis Tau ir man reiktų gal Bent valandai grįžti atgal Palaukti, kol pyktis praeis Nes niekada niekas daugiau Niekas tavęs nepakeis ♪ Niekas tavęs nepakeis ♪ Niekada niekas daugiau Niekas tavęs nepakeis