Mes gyvensim ligi horizonto Tik ne metų, o tūkstančius mylių O mums einant - ryžtingai, iš lėto Mūsų pėdose guls ežerai Mūsų norai - kaip visas pasaulis Tik pasaulis šito nežino Dar nežino pasaulis, kad bus jis Kaip ir aš, kaip ir tu - amžinai Nieks nedrįs sakyt Kad mūsų nebuvo čia Mūsų rankose Likimas pasaulio šio Mūsų veidus dievai juk nutapė Mūsų šypsenom jie gi ir šypsos Tai, kas buvo siela po mūsų Vėl į sielų erdves išsilies Mūsų plaučiai gaudžia nuo oro Tarsi vėjas gaudi bažnyčioj Nebaigta tobulybės oazė Laisvė, stabdanti laiko skruzdes Nieks nedrįs sakyt Kad mūsų nebuvo čia Mūsų rankose Likimas pasaulio šio Mes čia buvom labai reikalingi Reikalingi oro ir vėjo Reikalingi laisvės ir meilės Reikalingi labai vienas kito Mes galvom išgriaudavom sienas Mes mylėjom, kaip niekas nedrįsta Ir pasiilgę čia graudžiai raudojom Tų, kurie išėjo į tylą Nieks nedrįs sakyt Kad mūsų nebuvo čia Mūsų rankose Likimas pasaulio šio (Aaaaaaaaaa) (Aaaaaaaaaa) (Aaaaaaaaaa) (Aaaaaaaaaa)