Aš esu Severiutė nuo Užpalių kaimo
Kur gelžkelis suka į pietus
Kur bėgiais ėjau aš basa
Kaip nėščia iš namų išvaryta skalbėja
Lyg paskutinei, prie didelio užtiesto stalo nebuvo man vietos
Už nugaros, man negirdint, kalbėjot, kalbėjot
Už nugaros, man negirdint, kalbėjot, kalbėjot
Už nugaros, man negirdint, kalbėjot, kalbėjot
Aš nebuvau jums sesuo, aš tik ausdavau baltinius
Pati auginau savo trečiąjį nebylį brolį
Prisiverkiau mirusio tėvo medinėje lovoje
Ir jūsų nekaltinu
Lyg per peilius ėjau aš per gruodą, bridau kaimo molį
Toli gyvenau aš nuo jūsų, nuo Užpalių kaimo, už mylių
Naktim apie mažą baltgalvį vaikelį, baltgalvį vaikelį
Šnekėdavau su žole
Man grojo armonika mažas kupriukas, kur užpernai mirė
Jis sakė mane alučiu aprėdysiąs, apausiąs mane dalgele
Jis sakė mane alučiu aprėdysiąs, apausiąs mane dalgele
Jis sakė mane alučiu aprėdysiąs, apausiąs mane dalgele
Dieve tu mano, aš net nemačiau, kad pasenom
Kaip didelis apšviestas miestas traukinys šitą naktį praėjo
O aš gi tiktai Severiutė, o aš gi verkiu kaip piemenė
Kaip tyliai ant nebaigto audinio verkia kuprota audėja
Šitiek metų praėjo, ir vėlu jau paguosti
Jums piemenės reikėjo, jums meilužės reikėjo
Jums guodėjos basos reikėjo, guodėjos basos
Ką iš manęs jūs padarėt, – važiuoti, bagoti, batuoti
Aš juk tiktai Severiutė – aš trečiojo nebylio brolio sesuo
♪
Šitiek metų praėjo ir vėlu jau paguosti
Jums piemenės reikėjo, jums meilužės reikėjo
Jums guodėjos basos reikėjo, guodėjos basos
Ką iš manęs jūs padarėt, – važiuoti, bagoti, batuoti
Aš juk tiktai Severiutė – aš trečiojo nebylio brolio sesuo