Šaukiu aš tautą, GPU užguitą Ir blaškomą it rudenio lapus Į naują vieškelį, į nauja buitį Kur niekad šiaurūs vėjai neužpūs Šaukiu lietuvį burtis prie lietuvio Ir gyvą širdį prie gyvos širdies Kad tamsiame vidurnakty nežuvę Pakiltų rytmečiui gyventi ir žydėt Iš sutemų, iš prieblandų išeikit Uždekit nauja ugnį širdyse Vergams palikit vargo naktį klaikią! Šaukiu aš, jūsų protėvių dvasia Šaukiu aš tautą, žemės pėdoj gyvą Ir vyturėlio rytmečio maldoj Ir žydinčią, kaip žydinčių alyvų Panemunių sodybose žiedai Šaukiu pavasario pilkų vagų artoją Tegu lig saulės kyla jo daina! Tegu laukai, tegu miškai kartoja Gana tulžies, gana mirties, gana! Šaukiu aš darbo rankų milijonus Įsupt naujam darbymečiui varpus Į naujo džiaugsmo klėtis, naujo darbo kluonus Ne kalinio namus, ne liūnus, ne kapus Šaukiu vardu aš jūsų vargo žemės Balsu piliakalnių, ir pievų, ir miškų Nekeršykit, kad karštos kraujo dėmės Nekristų prakeiksmu ant jūs vaikų vaikų Šaukiu iš amžių: ateities nevertas Kas dabarties nedrįso tautai nešt Kas posūnių žaizdas širdy atvertas Išdegino liepsna veidmainiškos ugnies Šaukiu balsu tėvų dievų ramovės Ir jūsų krikšto atgaila šviesia Stovėkit amžiais čia tvirti, kaip saulė stovi! Šaukiu aš, jūsų protėvių dvasia