Tarp dienos ir nakties paklydo siela Bėga ragana liūdna basa per sniegą Brolis brolį žudo prie Nemuno krantų Vienas brolis – aš, o kitas – tu Meilę pardavėm į Vakarus, sąžinę į Rytus Apsižvalgėm ir supratom, kad nieko nebeliko Sutrypėm svajones apie laimę ir teisybę Žaizdas išgydys pigi degtinė Lietuva Tai mūsų Lietuva Lietuva Tai mūsų Lietuva ♪ Čia mokytojas – ubagas, o pirklys – karalius Poetai užmiršti, bet gerbiami melagiai Istoriją perrašo visi, kas netingi Mums išminčių nereikia, padlaižiai reikalingi Vartotojai aplink, žmonių nebeliko Negaliu suprasti, kas gi mums atsitiko Lietuva Tai mūsų Lietuva Lietuva Tai mūsų Lietuva Protėvių dvasios anapus blaškosi Žvelgia į mus, akyse ašaros Kaip mums išbristi iš šios pelkės Kur rasti irklus ir nekiaurą valtį? Tik nuo mūsų priklauso, kaip rytoj gyvensim Ar šliaužiosim, ar pagaliau atsikelsim Juokdarius garbinsim ar atsimerkim Savo sielos gelmėj gėrį įžvelgsim Lietuva Tai mūsų Lietuva Lietuva Tai mūsų Lietuva Lietuva Tai mūsų Lietuva Lietuva Tai mūsų Lietuva