Ar žinai, ar matai, pasakysiu Kad jau tavo užaugęs sūnus Kad mažytis anūkas jau krykščia Greit jis tau apkabintų kelius Kitas vandenį nešti padėtų Ar priskintų iš lauko gėlių Nesakiau, gal jis pasakytų Kaip tave aš, senole, myliu Nieks negrįš į gimtąjį namą O sena obelis nežydės Durų ten jau niekas nevarsto Jau tuščia, palaukė tuščia Nieks negrįš į gimtąjį namą O sena obelis nežydės Durų ten jau niekas nevarsto Jau tuščia, palaukė tuščia ♪ Ką sugrįžus tu čia beatrastum Tuščią lauką ir liūdną mane Tu visų mūsų taip pasiilgus Prieš akis – nežinia, nežinia Nieks negrįš į gimtąjį namą O sena obelis nežydės Durų ten jau niekas nevarsto Jau tuščia, palaukė tuščia Nieks negrįš į gimtąjį namą O sena obelis nežydės Durų ten jau niekas nevarsto Jau tuščia, palaukė tuščia ♪ Ar žinai, ar matai, kaip tave aš myliu