Galimai mes sukom ne ten
Toli taip, kad nei suka atgal
Nei pasivyt, nei grįžt, nei lenkt
Kad pamatyt save tikrą bent
Galimai, kad tai tik lemtis
Jeigu reik paglosto, reikia į dantis
Kad nužūdyt tai ko duodu per daug
Jie gi neskandina, jie gi moko plaukt
Manęs nemigdo paranoja jeigu ka
Ir bepamesčiau netausoju nieko, niekada
Kai lygiai mano digg'inime būsenų pasiekia piką
Ši gyvenimą imu mylėti kaip tylą baryga
Mačiau save kaip naivų bei kaip išdaviką
Pasirodė maža pusių tų, kad tau suvokti kitą
Įtampa lygi begalybėj kai realybę sykį
Tu prilygini visą ka matęs ekranuose lyg ir
Duok pagalvoti ar aukoti, ar aukotis
Ar jie nieko nebemato, ar aš vienas čia beprotis
Ar kai liksime ant ledo pasakysi tiesą
Tą kur pasigedo mano paranoja?
Ką gi mes čia turime
Išgydėme šimtus tik gaila hit'ų nesukūrėme?
Studija lyg aras įmetė granatą duminę
Marozinai bull'iną? pasibūčiuokit sau i sūbinę
Galimai mes sukom ne ten
Toli taip, kad nei suka atgal
Nei pasivyt, nei grižt, nei lenkt
Kad pamatyt save tikrą bent
Galimai, kad tai tik lemtis
Jeigu reik paglosto, reikia į dantis
Kad nužūdyt tai ko duodu per daug
Jie gi neskandina, jie gi moko plaukt
Viena koja nukeliavusi į kairę
Vieni pardavė save kiti išmainė
Užsidarę aria, turi gylį game
Laisve tiki ble atsiduria kalėjime
Kaip taip gali būt? kaip taip gali būti?
Nevaidiname, kad mūm abiem tai rūpi
Tu vienintelis ką žinom Erikuti
Tipo tu manai, kad esam tokie tūpi?
O, mažūtę, klok man mano namuose
Many nerasi niekada kiek būna mano eilėse
O liūtį kurios nesulaikei tu savyje
Man galima sakyti tilpo bent mano delnuose
Būti gyliai? išnerk ir pamatyki tai
Nuo ko tu save atitraukei ir su kuo sulyginai
Pūt namuose? pasižadėjus rytdienai,
Kad jos daugiau niekad nebematytumei
Galimai mes sukom ne ten
Toli taip, kad nei suka atgal
Nei pasivyt, nei grižt, nei lenkt
Kad pamatyt save tikrą bent
Galimai, kad tai tik lemtis
Jeigu reik paglosto, reikia į dantis
Kad nužūdyt tai ko duodu per daug
Jie gi neskandina, jie gi moko plaukt
Galimai mes sukom ne ten
Toli taip, kad nei suka atgal
Nei pasivyt, nei grižt, nei lenkt
Kad pamatyt save tikrą bent
Galimai, kad tai tik lemtis
Jeigu reik paglosto, reikia į dantis
Kad nužūdyt tai ko duodu per daug
Jie gi neskandina, jie gi moko plaukt