Prisimenu: ugnis, kautynės Laukinis barbarų "Ura!" Iš mūšio lauko paskutinis Tu traukeisi kaip visada Drioksėjo šūviai, šakos krito Mirtis nirtingai sekė mus Bet vidury chaoso šito Buvai tu šaltas ir ramus Ir kai kraujuos manei, kad miršti Kad plakus liausis tuoj širdis Tu žiedą traukei sau nuo piršto Kad priešui nepatektų jis Bet gyvas tu likai ir šiandien Vedi mus vėl į kautynes Drauge kovojome ir kentėm Drauge ir laisvėn žengsim mes!