Prisimenu: ugnis, kautynės
Laukinis barbarų "Ura!"
Iš mūšio lauko paskutinis
Tu traukeisi kaip visada
Drioksėjo šūviai, šakos krito
Mirtis nirtingai sekė mus
Bet vidury chaoso šito
Buvai tu šaltas ir ramus
Ir kai kraujuos manei, kad miršti
Kad plakus liausis tuoj širdis
Tu žiedą traukei sau nuo piršto
Kad priešui nepatektų jis
Bet gyvas tu likai ir šiandien
Vedi mus vėl į kautynes
Drauge kovojome ir kentėm
Drauge ir laisvėn žengsim mes!