Baigėme mokyklą penkiese, mes viena chebra
Du mano klasiokai, dvi draugės ir aš
Buvo paskutinis skambutis pirmoko rankoj
Buvo kas ilgiau nemiegojęs iškęs
Alaus gėrėm kaip pamišę už tai, kad išėjom
Degtinę už tuos, kurie buvo draugais
Cigarečių po dvidešimt už kiekvieną kartą
Kai mus baudė už tai, kad buvom tik mokiniais
Visu greičiu!
Kol pavysi – bus neįmanoma
Tik aš ir tu!
Kaip norėjom, sukūrėm gyvenimą
Mes padarėm daug klaidų
Bet jau nebesvarbu
Visu greičiu!
Kol pavysi – bus neįmanoma
Būtumėt jūs matę, kaip atrodė mūs Kristė
Vedė iš proto visus berniukus
Buvo mažas stebuklas laikyti jos krūtį saujoj
Didelis stebuklas parsivesti į namus
Tylioji Agnė svajojo apie amžiną meilę
Sėdi jos po vaikystės beržais
Kalbasi abi apie mylimus vyrus
Juokiasi abi, kad gyvena ne su jais
Visu greičiu!
Kol pavysi – bus neįmanoma
Tik aš ir tu!
Kaip norėjom, sukūrėm gyvenimą
Mes padarėm daug klaidų
Bet jau nebesvarbu
Visu greičiu!
Kol pavysi – bus neįmanoma
Mūsų sielas ir smegenis daug kas nuvylė
(Mūsų sielas ir smegenis daug kas nuvylė)
Mūsų kaltės ir baimės nebepaliks
(Mūsų kaltės ir baimės nebepaliks)
Galim verkti čia ašaromis apsipylę
(Galim verkti čia ašaromis apsipylę)
Bet su šypsena laukiam, kas dar atsitiks, je!
Visu greičiu!
Kol pavysi – bus neįmanoma
Tik aš ir tu!
Kaip norėjom, sukūrėm gyvenimą
Mes padarėm daug klaidų
Bet jau nebesvarbu
Visu greičiu!
Kol pavysi – bus neįmanoma